Pabaiga

50. Žūklę Karvio ež. 2009 11 30 turbūt ir reiktų paskelbti oficialia sezono pabaiga. Pabaiga manau turėtų atspindėti viso sezono nuotaikas ir tendencijas. Taigi šios žūklės rezultatai:

• kibimų 0
• žuvies 0

Į "klausimą ar verta žvejoti jei taip sekasi" bandysiu atsakyti 2009 metais. Sėkmės visiems kurie buvo kartu.

Sveikiname visus su grėsmingai artėjančiomis šventėmis

Send your own ElfYourself eCards

Kaklaraiščio rišimas ant stalo

Vat čia tai geras, naudokitės į sveikatą.


How To Tie A Tie Under 10 Seconds - Unbelievable!! - video powered by Metacafe

Išnarai

49. Kuo giliau į rudenį tuo įdomiau ir smagiau žvejoti darosi. Šį kartą viską galima papasakoti ir be žodžių. Taigi apturėjome tris etapus:

I etapas: tik pradėjus žvejoti buvo labai linksmas ir tik truputį šaltas, be to turėjome ant trijų septynis šimtus gr. 3x9 žalio gėrimo.


II etapas: po dviejų žvejybos valandų buvo labai šaltas ir nei trupučio nelinksmas, 3x9 žalio gėrimo jau nebeturėjome.


III etapas. Dar po valandos buvo ir vėl gera, nes buvome pavalgydinti ir pakviesti į pirtį.

Reziumė: per 2 valandas žvejybos tryse neturėjome nė menkiausio kibimo + vandens Išnarų ežere beveik nėra (tik gerokai nutolus nuo krantų galima žvejoti ir žolės bent jau kol kas nesukritusios)

Kurmežeris ir vėl

48. Na nekimba šiemet lydekos nors tu ką. Pasiguosti galima tik tuo, kad tikrai ne man vienam taip sekasi. Eilinį kartą visos sąlygos buvo tinkamos sugauti normalių egzempliorių, tačiau rezultatai toli gražu nedžiuginantys. Tiesa, visi šie žuveliokai buvo sugauti kranto žolėse.


Mano laimikis trys nieko vertos lydekaitės - 2 vnt. ant legalumo ribos ir viena virš 1 kg.


Uošvio laimikis ir kas įdomiausia daugiau nei vieno kibimo.

Šešuvys arba paveikti Korsako

47. Galima diskutuoti iki begalybės bet vis dėlto TV tikrai daro įtaką žvejų pasirinkimui, na gal ne visų žvejų, bet didžiajai daliai tai tikrai (manęs nepaveikė:).
Savaitę atgal Korsakas išsamiai nušvietė kaip, kur ir ant ko gaudyti į upių aukštupius kylančius žiobrius ir šį savaitgalį pusė Lietuvos jau bandė tas žinias pritaikyti praktiškai. Mes tryse nusprendėme laimę bandyti šalia Tauragės, aš kaip nepaveiktas reklamos su spiningu (be jokio etuziazmo), o likę du kolegos nusprendė plūdę mirkyti ir žiobrių prilupti. Na rezultate jie su plūde pagavo tiek pat kiek ir aš su spiningu, t.y nieko.


Rytis kliovo laukia kažkur tai ne ten....


Pasirodo šioje upėje vanduo gali pakilti n kartų....

Nemunas / žemiau Vilkijos

46. Belaukiant kelto persikelti per Nemuną Vilkijoje užkalbinau vietinį žveją įprastu klausimu "kaip kimba?". Klausimas tai įprastas, bet atsakymas buvo neįprastas, sako "kimba, visi neblogai pagauna, o prieš savaitę iš karto po šalnų tai daugelis iš viso trofėjinių laimikių prigaudė".




Kalba nuteikė optimistiškai, persikėlėm per Nemuną ir pradėjom šturmuoti visokias įlankas, senvages ir taip toliau. Optimizmas greitai išblėso - trofėjų nulis, vienas ešeriukas, viena nelegalkė.

O vėjas iš vakarų taip pūtė, kad atrodė Nemunas pradėjo į kitą pusę tekėti, t.y ne iš Kauno o į Kauno pusę.

Ež. Šlavinas

45. Senam draugui pažadėjau važiuoti žvejoti, tai nebuvo kaip ir atsisakyti.

Oras buvo kaip visada, nors draugas patikino, kad gali lyti visoje Lietuvoje tačiau ant ežero į kurį važiuojame tikrai nelis. Kaip bebūtų keista, taip ir atsitiko. Atsitiko ir dar keletas įprastų dalykų, pavyzdžiui pirmas metimas pradedam velkiauti ir po 3 minučių yra ščiupokas toks 1,5-2kg. Nu aš sau mintyse, pizdec galima meškeres vynioti, bet kolegai nieko nesakiau. O geriau matyt bučiau pasakęs ir iš karto namo būtume važiavę. Daugiau nei kibimo, nors šiaip ežeriukas tai malonus ir vertas dėmesio. Ir dugno reljiefas įdomus ir exolotas rodė pilną ežerą gyvybės.

Vėl Kauno marios

44. Mes vadovaujames prinicipu "kuo didesnis telkinys, tuo daugiau šansų (galvojote pagauti :), nea - nuskęsti". Šiemet Kauno marios mums dosnios turbūt kaip niekam, kiekvieną kartą atvykus marios mus kuo nors nustebina, išskyrus žuvies kibimu. Šį kartą akcentas buvo vėjas ir toks malonus bangavimas, bandėm užsiinkaruoti, tačiau marios ignoravo mūsų inkarus ir jų tiesiog nepastebėjo.

Zvejyba Kauno mariose from Audriosha St. on Vimeo.
Tada radome ramų užutekį, kuriame mums buvo prižadėta, kad puikiai kimba ešeriai - ešeriai tai mums nekibo, bet radom dar minimum 20 žvejų kurie ir toje ramioje įlankoje kažko tai ieškojo (o ko taip ir nesupratome). Na kaip jau ir supratote ir šį kartą mes nieko nepagavome, bet užtai įdomu buvo.

Ež. Grūda (ant LT ir BY sienos)

43. Ruduo lydekų metas, dienos trumpyn, naktys ilgyn - žvejybai laiko vis mažiau lieka. Kad laiko nepritrūkti su šaunia kompanija nusprendėme žvejoti su nakvyne, pasiruošėm kaip priklausoma ir šeštadienį 14 valandą pradėjom žūklę. Tuo pačiu metu prasidėjo ir lietus, kuris baigėsi nežinia kada (na mes jau miegojom tuo metu). Pirmos dienos rezultatai optimistiškai mūsų nenuteikė - ant kolegos 17 skritulių 3-4 lydekaitės ir 2 vnt. mes su spiningėliais suviliojom.






Sekmadienis. Rytas šaltas, saulutė blizgina taip, kad tiesiog širdis džiaugiasi, o lydekos dantų nerodo. Per visą dieną intensyvaus darbo 2 vnt. į trofėjus nepretenduojančių lydekaičių.

Kurmežeris / Nemuno senvagė

42. Rytas labai vėjuotas, tačiau pats oras labai jau daug žadantis buvo - trumpai tariant lydekinis. Rezultatai kaip visada nuvylė, per 2 žvejus 3 lydekaitės ant legalumo ribos, prie valties atitrūkusi lydeka 2-3kg ir dar virš 10 kibimų (kibimai labai silpni, neaktyvūs).

Jūra / Šešuvys

42. Prilankėm su šeima giminės Tauragėje ir tuo pačiu aplinkinius tekančio vandens telkinius.
Upė Jūra žemiau Tauragės atrodo tragiškai, tekėti dar teka, bet vietomis jos plotis ir 3 metrus sunkiai siekia, dugnas murzinas nuo sukritusių žolių ir įvairiausių dumblių - toks jausmas, kad po kokią gavnianką braidai. Vien žodžiu upės vaizdelis visai nežvejybinis dėl sausros Žemaitijoje. Šiaip menkesnės upelės iš viso nebeteka, tik balytės telkšo. Žiauru.
Upė Šešuvys (Jūros intakas) - atrodo kur kas gyviau nei Jūra ir ant upės net žuvies judėjimas pastebimas, ko pasekoje buvo pagauta ant mikromasalų keletas ešeriokų. Uošvis pasakojo, kad jo kolega labai neblogų ešerių(300-400gr) ne vieną kibirą ant mikromasalų prigaudė savaitę atgal.

Karvys

41. Tiesiog nesėkmių ruožas, nuo 16 iki 19:15 valandos 4 kibimai ir 0 realizuotų. Iš 4 tariamų ėmimų tik vienas paliko dantis ant naujo voblerio.

Zvejyba Karvyje su Andriumi from Audriosha St. on Vimeo.

Nėris

40. Nuo 12 valandos iki 18 valandos - 1 sprindinė lydekaitė. Kažkokia nesąmonė.

Ūsiai

39. Pavelkiavom ir pamėtėm 6 valandas. 0 kliovų.

Užmušk laiką

Šitas tai geras, retai TV ką nors sukuria iš ko pasijuokti galima - kas nematė per TV būtinai pažiūrėkite.

Žvejyba Karvyje po gero baliaus

38. Balius pavyko kaip reta, visi +/- kažką prisimena - dažniausiai tik tai ką nori patys prisiminti, čia jau nieko nepadarysi - toks tas žmogaus mastymas yra. Iš ryto atsikėlus labai linksma buvo ir labai traukė į gamtą, tik gaila, kad nuo ryto besiruošiant, ežerą pavyko pasiekti tik apie 15 valandą - na ką, pats kliovas vakarinis tuėtų būti. Valtyje buvome tryse, velkiavome taip linksmai kaip niekada, pagavom 0 - o gerai, kad ir nekibo, kažin ar būtume sugebėję ištraukti, o paskui labai išalkę lėkėme į MacDonald's - taigi klausimas plačiajai visuomenei: "Ką reikia vartoti, kad atsirastų tokie simptomai, kurie čia buvo aprašyti?"

Zvejyba Karvyje from Audriosha St. on Vimeo.

Žūklė Neryje

37. Vis dar tesiama bandymų serija "Pagauk kilmingą žuvį". Šį kartą buvo papirkta metalų įvairių spalvų už visus 80 lt - rezultatas 0 kibimų ir viena paskandinta blizgė. Oras buvo pasakiškai šlykštus - lijo ir buvo šalta. Užtrukom tik apie 2,5 valandos. O vakare turėsim eiti į balių - gal po baliaus geriau seksis?

Grybai

Su grybais sekėsi ryškiai geriau nei žuvimi. Kaip pasakė Andrius su kuriuo kartu explorinome mišką - tiek grybų net vaikystėje nesu matęs. Miške užtrukom 3,5 valandos ir pripjovėme po 3 kibirus grybų ir didžioji jų dalis buvo baravykai. Pirmam kibirui pririnkti prireikė vos 30 minučių ir štai kokie gražuoliai.

Antram kibirui jau prireikė beveik valandos:

Na o trečias kibiras buvo prigrybautas jau važiuojant miško keliuku namo ir grybus tiesiog pjaunant nuo kelio. Tikrai sunku patikėti, kad baravykai gali dygti tiesiog viduryje miško keliuko.

Neris / ieškau kilmingos žuvies

36. Oras nerealiai. Iš vakaro užparino Fabijoniškių 2 (mano mylimiausioje žūklės parduotuvėje) ant voblerio kuris labai labai labai tinka šiam sezonui ir būtent tokios spalvos reikia, kad šlakiai kibtų drumstame Neries vandenyje. Nu ir jaučiau, kad zaraza blogai mesis, na ne tiek kad Nerį būtų galima permesti - ale vistiek 32lt sumokėjau........

Kaip visada voblerį teužmečiau kartus penkis ir optimizmas nublėso, grįžau prie patikrinto metalo. Nutraukiau vieną blizgę prie pat kranto, o už valandos laiko vėl toje pačioje vietoje nutraukiau ir antrą. Vsio, nervai tai negeležiniai, saulė jau pakilus, grybai dygsta for sure. Gal miške geriau seksis?
P.S. - šiemet ant Neries pirmą kartą mačiau, kad salačių dar čia yra. Gražiai ir efektingai daužėsi tiek ant vagos, teik ir palei pat krantą.
Trukmė: 6:45 - 8:45
Rezultatai: - 2 metalinės blizgės

Karvio ežeras (šalia Maišiogalos)

35. Ežeras šalia Vilniaus (tik 24 km), tai kaži ko tikėtis nebuvo ko. Žvejoti pradėjau 16 valandą, ežeras gilus (giliausia vieta 24 metrai) ir ilgas, bet užtai siauras. Dugno reljiefas ir vandens spalva labai panaši į Asvejos ež. Taigi, įvertinus situacija buvo nuspręsta velkiauti palei pakrantes, gylis iš karto už nendrių apie 3 metrus, vietomis ir iki 6 metrų. Apiplaukiau 1,5 karto aplink ežerą stengdamasis laikytis arčiau pakrančių - anei vieno smūgio, net masalų keitimas nieko nepadėjo. Ant ežero dar velkiavo dvi valtys - abi valtys jau buvo paėmusios po 1 lydeką. 19:15 nusprendžiau, kad reikia sukti valtį namų link, kadangi temsta jau anksti. Valtį apsukau, uždėjau Rapalos voblerį ir nusprendžiau, kad reikia prasinešti ant 10-12 metrų gylyje. Nespėjau matyt nei 20 metrų paplaukti ir bac yra 84 cm lydys - labai sunkiai zaraza į padsaką tilpo.

Atesnikų ež. arba atostogos kaime

34. Kadangi žmona turėjo dvi savaites atostogų ir viena savaitę jau praleidom Palangoje, tai likusią nusprendėm praleisti Mergalaukio kaime prie Atesnikų ežero. Šiaip jau šį ežerą buvau nurašęs iš ežerų sąrašo kuriuose galima pagauti, tačiau vietiniai žvejai maloniai nustebino, sako kimba ir neblogai kimba ir žuvis įvairi - atsigavo ežeras.
Pirmą vakarą nulėkiau plūdės pamirkyti, smulkmės pagainioti. Pasirodo, kad kimba lygiai taip pat kaip ir vaikystėje, meti palei švendres ir iš karto kibimas. Per 1,5 valados iki sutemų net nežinau kiek aš jų ten pagavau. Vienetai tai bele kiek būtų.
Sekančios žvejybos būtų dedikuotos mikromasalams. 6 valandą ryto jau valtyje. Kibimas yra bet ne aktyvus, daug tuščių kibimų. Ešeriai vaiko mailių bet mikromasalus stengiasi imti nuo paviršiaus. Kibimas visai nustojo apie 8 ryto ir aš nieko nelaukęs patraukiau namo - pagavau kokių 16 ašariokų. Kaip vietiniai pasakė pažiūrėję į šituos ešerius: "Tai čia tokie tik ant gyvos kimba, geri"
Sekantį rytą valtyje jau buvau 5:30. Nu gražu žiūrėti, tylu ramu kibimas 0. Tiesiog sunku patikėti, kad taip iš ryto gali nekibti. 6:15 kaip burtų lazdele kažkas mostelėjo, kad pradėjo kibti ešeriai kaip išprotėję - jokio skirtumo kur mesi: po valtim, į kairę ar į dešnę pusę vistiek ant karto trauki po du ešerius. Veiksmas vyko iki 7:00 ir viskas, vėliau nesulaukiau nei vieno kibimo. 7:30 patraukiau namo. Pagavau 32 vnt. labai gražių ešerių.





Data: 2008 07 28 - 2008 07 31

Žvejyba Papėje (LV)

33. Atostogaujant su šeima Palangoje tradiciškai buvo išsiruošta pažvejoti į Papę. Kaip ir visada sekėsi žiauriai gerai - apie visa tai žiūrėkite tumpame video reportaže.

Žvejyba Papėje 2008 07 19 from Audriosha St. on Vimeo.

Rezultatai: 3 ištraukti ir įdėti į valtį lynai +/- svėrę kiekvienas iš jų apie 1-1,5kg; 1 Tado nesuvaldytas lynas - šitas matyt buvo stambiausias; 1 jūrinis ešerys..........; 1,5 litro degtinės + 6 alaus;

Spėros ež. / Širvintų raj.

32. Sekėsi kaip niekada gerai, daug šnekėti neverta viskas matosi reportaže, galima tik paminėti, kad valties pagrindinė pompa liko garaže. Ši nuostabi žūklė truko nuo 17 iki 21:30 valandos. Visos nuotraukos čia.

Savaitgalis Tauragėje

31. Sekmadienis. 11 val. atsirandame prie Akmenos upės (žemiau autostrados). Kolektyvas iš trijų rybokų iš jų 2 spiningo broliai ir vienas muselių mylėtojas. Aš antru metimu pakabinu neblogą šapalą ~1 kg kuris prie kranto atsipurtė, dar apturėjau du menkus kibimus ir viskas. Su musele sekėsi ne ką geriau, vienas normalus kiršlio kibimas ir sprindinukių keli kibimai. Vandens Akmenoje mažai arba labai mažai, vienoje vietoje nuošliauža užtvėrė visą upės vagą, ko pasekoje upė pakeitė vagą ir žemiau susidariusios užtvankos vanduo buvo purvinas 3 km ruože.

Sekmadienio vakaras / Pirmadienio rytas:

Keliaujam link Nemuno senvagių, prie pat tilto į Sovietksą (RUS). Tikslas: karšiai, lynai, lydekos. Karšiai ant žinomos duobės 5 metro gylio anei krust, trys meškerės buvo nepajudintos ant šios duobės beveik 12 val. Visas veiksmas vyko tik tarp lelijų kur gylis 1-1,5 metro. Šią žvejybą papuošė gražus uošvio laimikis 6,2kg lydeka pagauta tarp lelijų ant Nr.3 Kopytos guminuko. Pagarba pavadėlių gamintojams DRAGON, tiksliau tai buvo jų pakuotė "zdelaij sam" kur parduodami 2,5 metro septingyslio pavadėlio kuri pasidarai norimo ilgio ir taip toliau. Lydeka po ilgo blaškymosi buvo įkleta į valtį ir tik valtyje galutinai nukando šį pavadėlį - nu niekaip nesinorėjo tikėti, kad taip gali atsitikti, bet vis dėlto tai faktas. Visas nuotraukas rasite čia.

Kauno Marios / STARKIAI užkniso

30. Vėl Kapitoniškėse, pradedam žvejoti 16:30 baigiam 22:00. Rezultatai (Tado, man nekibo kaip visada):

1. lengvas kibimas.

2. dar vienas kibimukas

Untitled from Audriosha St. on Vimeo.

3. ir dar vienas kibimas


Tadas gaudo starkius Kapitoniskese Nr.2 from Audriosha St. on Vimeo.

Pabaiga, kažin ar čia mes dar grįšime?

Kauno Marios / STARKIAI

29. Tęsiam bandymų serija "SUSUPAŽINK SU KAUNO MARIOMIS IR JŲ FAUNA". Sekmadienis, kylam 3:08 nakties, pakuojames, pilam kurą ir taip toliau ir 5:55 jau pludūriojam ant vandens ties Kapitoniškėmis. Prieš akis daug vandens ir entuziazmo, Marios gi didėlės, benzo turim, exolotą irgi, ant pečių galvos blaivios, supratimą kur turi gyventi starkiai irgi turime, belieka tik tas vieteles rasti. Plaukiam ieškoti kalnelių, žemėlapyje pažymėtas pirmas blynas ir buvo mūsų rastas pirmas kalnelis (kūrį radome vadovaudamiesi patikrintą metodiką, t.y pagal valčių kiekį 1 kvadratiniame kilometre). Na teisybės dėlei reiktų paminėti, kad visos nęsąmonės užtruko nei daugiau nei mažiau kaip 2 valandas. Per tą laiką ir variklis buvo spėjęs tariama sugęsti ir benzas variklyje pasibaigė ir pusė optimizmo spėjo išgaruoti.



Bet mes nepasiduodam ir atidžiai mokomės iš aplinkui mus supančių profesionalų starkių gaudymo gudrybių. Ir čia pirmieji rezultatai, Tado kotą supurto ox...nas smūgis, Tado veidas persikreipė iš palaimos ir netikėtumo, mums atsidaro antras kvėpavimas ir padidėja pasitikėjimas mūsų jėgomis.



Pro mūsų nosį praplaukia novalitovcų brigas class RYB su 10 kotų sistemą ir kur tik ką kibo Tadui jie pagauną MŪSŲ starkį........... svolačiai. Aplinkui mus kažkaip akivaizdžia sumažėja valčių, šiaip mes jų priskaičiavom 40 - 50 vienetų. Ne kai kurie žvejai rodė savo meistriškumą užmesdami savo masalus per 3-4 metrus nuo mūsų valties, bet mes nepykome o mokėmės, kadangi galėjom nužiūrėti ant ko gaudo profai. Iš ryto žvejų kolektyvas buvo apimtas bandos instikto (gal dėl to, kad KM gyvena laukinės ožių bandos), t.y žvejojo dideliais draugiškais būriais, o vat nuo 10 val. pradėjo reikštis žvejų individualumas ir prasidėjo aktyvi masinė migracija tuda siuda.





Apie 11 valandą Tadas galutinai perprato Kauno Marias ir žvejus žvejojančius aplinkui mus, jis juos kategorizavo:
Pirma grupė žvejų - jigintojai (užsiinkaravę dviem inkarais), atkakliai drožia savo plotelį, jiems viskas aplinkui p..x..i (laikas, oro sąlygos ir kiti žvejai - jei įplaukei į jų dirbamą sektorių gali būti ir apmėtytas)
Antra grupė žvejų - velkiautojai. Šiai grupei žvejų reikia rodyti deramą pagarbą, kadangi šios grupės atstovai žvejoja minimum su 3 kotais, o tai savaime jau kalba apie didelį jų meistriškumą ir pasišventimą / atsidavimą žūklei. Be to jie yra tikri technikos ekspertai ir novatoriai, savo valtyse naudojantys paskutinius techinkos išradimus (elektriniai trolingo aksesurai ir panašūs pribomabasai)
Trečia grupė žvejų - xui znajat ką darantys, jie plaukioja tūda siuda, mėto į kairę ir į dešnią. Bando velkiauti, bet neturi tam reikalui tinkamų masalų, bando jiginti bet neturi inkarų.
Taigi apie 11:30 buvo nuspręsta plaukti atgal į Kapitoniškes, kelias netrumpas nusimatė. Parplaukėm ir niekaip negalėjom suprasti kokio velnio reikėjo plaukti tiek kilometrų, kai lygiai toks pats dugno reljefas yra ir ten kur įsileidom valtį. Iš nevilties dar pamėtėm prie pat savo uosto. Ir čia Tada vėl aplankė sėkmė, jam per nagus kirto MR. STARKIS. Taigi supratom, kad ir Kapitoniškėse gyvena starkiai ir niekur plaukti toli nereikia. Tiesiog reikia daug dirbti. Nieko, mes čia dar sugrįšime.