Žuvies darinėjimas

Nors pastaruoju metu nelabai žvejoju, bet tokie įgūdžiai gal pravers ir žuvikę iš parduotuvės parsinešus.

Ešerių valymas ir ne tik:


Automatizuotas būdas lydekos filiavumui ir odos nuėmimui:


Kaip iš lydekos filė išimti tuos smulkius kauliukus:


Na čia įgūdžių užtvirtinumui:

ATOSTOGŲ PLANAS

Senai nerašiau (iš tikrųjų nelabai ir žvejojau), pagalvojau būtu gražu pasidalinti savo atostogų planais o paskui juos palyginti su faktais kas iš to gavosi. Tai gi planas toks:

1. Atostogos prasideda šiandien ir į darbą tiktai rugpjūčio 3 dieną. Nuo 2009.07.19 iki 2009.08.02 būsiu Palangoje. Manau šita plano dalis problemų nesukels ir pavirs tikru faktu (už šią dalį atsakinga žmona, turėtų pavykti :) )
   
2. Žvejybinis tikslas Nr. 1: Išplaukti pažvejoti su valtimi Baltijos jūros priekrantės zonoje kur nors ties Būtinge ar Šventają. Gaudymo būdas - užplaukti kokius 300 - 500 metrų nuo kranto, užmesti dvi dugnines ir dreifuoti tikintis pagauti plekšnių, žiobrį nu gal dar ką nors. Pats jūroje esu bandęs žvejoti tik nuo kranto tai rezultatai manau bus lengvai prognozuojami.
3. Žvejybinis tikslas Nr. 2: aplankyti mylimą Papę ir prilupti lynų. Ši žūklė jau tampa tradicine, tik nuo lydekų pakeista orientacija į lynus. Svarbiausia šiame etape vėl gi tradiciškai nepadauginti Sobieski Superior, o visa kita daugiau mažiau galima numatyti.
   
4. Žvejybinis tikslas Nr. 3: Liepojos ežeras. Pagal pasakojimus tikras lydekų rojus, nu tipo kaip anksčiau Papė. Apie ežerą neturiu žalio supratimo, žinau, kad negilus ir didelis. Ką nors prognozuoti būtu sunku.

Tai gi planas rimtas, o kaip seksis jį įgyvendinti netrukus sužinosime. Numatomos kliūtys - pagrindine kliūtimi gali būti šeima, kad tik nebūtų sukilimo..........

Akmenos ež., Trakai

Žiema vadovaujames principu, kad kilometrai nuvažiuoti nuo Vilniaus žūklės rezultatų niekaip neįtakoja ir baladotis velniai žino kur nėra jokio tikslo. Laiką praleidom nuostabiai, kibimas ir rezultatai buvo tokie kaip ir tikėjomes. Nepriklausomai nuo gylio kibo 5-7 centimetrų egzemplioriai.

Piktupė, Žemaitija

3,4,5 (žvejojau 2009.02.06 - 2009.02.08)
Valio, pagaliau mūsų darbdaviai pradeda suprasti tai, ką mes žvejai jau senai supratome, darbo dienų skaičius savaitėje niekaip neįtakoja darbo produktyvumo. Taigi, eksperimento tvarka pas mane darbe paskelbta 4 dienų darbo savaitė. Tiesa sakant, dabar svarbiausia teisingai išnaudoti šią galimybe, nepaslysti lygioje vietoje................
Kad išvegčiau kvailų pagundų, pasirinkau tremtį į Tauragę dar ketvirtadienio vakarą, o nuo penktadienio ryto pradėjau žvejoti.
3. Penktadienis (apsiniaukę, slėgis 75, temperatūra -2, ledas apie 35cm). Visiems nekibo nekibo, o man kibo - keista, net man pačiam keista. Ešeriai (ne matroskinai), kaip ant marių kabinėjasi vandens telkinyje panašiame į pelkę.


4. Šeštadienis (apsiniaukę, slėgis 74.8, temperatūra +2). Pasijungia uošvis. Jam kimba žinoma geriau. Dėl ko jam geriau kimba? Aš jau prieš keturis metus nuspredžiau neieškoti atsakymo į šitą klausimą.


5. Sekmadienis (apsiniaukę, slėgis 74.6, temperatūra +3). Kartu su uošviu kupini ryžto jau aštuntą ryto ant ledo. Į vot šiandien, mums patiems įtikėjus, kad tai bus rezultatyviausia diena gauname pilną atsosą.
Reziumė: telkinys perspektyvus, per tris dienas nei vieno matroskino, žuvies knibžda kuri kartais pasirodo net ir čia nekimba - bandyti verta.

Dosnieji Trakų ežerai

2. Kaip žvejys, visuomet turėjau niekuo nepagrįstą nesveiką potraukį Trakų rajono ežerams. Na jie mane kažkaip traukia ir tiek, visuomet kažko tikiuosiu važiuodamas link jų (gal kibinų :). Šį kartą pasirinkome Skaisčio ežerą, tokį didelį mėlyną blyną žemėlapyje prie kurio dar neteko būti, visa laimė, kad šiaip ne taip radome kur privažiuoti prie ežero, bet su kolega Jonu priėjome bendros išvados, kad su valtim nu niekaip čia neprasibrausime atviro vandens sezono metu. O žvejybos rezultatai, man tikrai nepadėjo suprasti kodėl gi aš važiuoju į Trakus žvejoti. Turbūt dar teks čia sugrįžti, kad pagaliau suprasčiau kas mane čia traukia.

Na, pabandom kaip mums seksis šiemet?

1. Visai smagi žūklė gavosi, gal šiemet įvertinus ekonomine situacija ir reikės tokiu principu vadovautis, kad nuvažiuoti kilometrai nuo gyvenamosios vietos rezultatų niekaip neįtakoja. Tiesa yra savų nepatogumų (pvz.: atvažiavus į žvejybos vietą sunku rasti kur paparkuoti automobilį), tačiau kur nėra tų savų įpatumų?

Svarbiausia gerai morališkai pasiruošti naujiems 2009 metų iššūkiams

Metai prasidėjo be galo žavinčiais ir dar daugiau žadančiais fejerverkais Katedros aikštėje Vilniuje. Visi paburbėjome, kad mus absoliučiai naglai ir dar prie viso to viešai apgavo ir kaip įprasta psio, pabaiga - tyrimas baigtas, tema nebeteko aktualumo, kadangi mus užpuolė krizė dabar yra ir žymiai įdomesnių temų.
Kadangi šis blogas nėra dedikuotas politinių ir ekonominių aktualijų analizei, tai norėčiau tik Jūsų paklausti ar čia Jūs neįžvelgiate akivaizdžių paralelių su mūsų elgesiu laisvalaikiu, t.y žvejyboje? Man tai akivaizdu, kad mūsų valdžia yra končini optimistai ir į pasaulį jie žiūri labai pragamtiškai, faktiškai taip pat kaip ir mes žvejai, taip kaip ir pridera tikriems vyrams medžiokliams. Mums visi sako ko jūs ten važiuojate 500 km, šąlate, šlampate, iš žmonų vyrus o iš vaikų tėvus atimate, pinigus vėjais leidžiate ir dar be galo daug panašių priekaištų, bet mes išdidžiai iškėlę galvas tylime net nesiteikiam atsakyti tokiems neišmanėliams ir sekantį savaitgalį tyliai susikambijam ir vėl bandome pagauti savo gyvenimo žuvį. Taigi linkiu visiems likimo broliams nepasiduoti jokiai netikusiai įtakai, neprarasti optimizo ir jei tik ką nors organizuojate būtinai paskambinti man.